Šilauogės yra vienas iš populiariausių ir sveikiausių uogakrūmių, kurie puikiai auga ir Lietuvos klimato sąlygomis. Tačiau norint gauti gausų ir kokybišką uogų derlių, reikia tinkamai prižiūrėti šiuos augalus, o vienas svarbiausių darbų yra šilauogių genėjimas.
Genėjimas padeda reguliuoti krūmo augimą ir tankumą, užtikrina nuolatinį kokybišką uogų derlių, pagerina mikroklimatą krūmo viduje. Be to, genėjimas padeda apsaugoti šilauoges nuo ligų ir kenkėjų, nes pašalinamos ligotos, pažeistos ar susilpnėjusios šakos.
Kada genėti šilauoges?
Šilauoges galima genėti tiek rudenį, tiek pavasarį, tiek vasarą nuskynus derlių. Tačiau lietuviškomis sąlygomis geriausia laikas šiam darbui yra anksti pavasarį prieš pumpurų brinkimą, saulėtu sausu oru. Genint žiemą, vaiskrūmiai gali labiau nukentėti nuo šalčio. Genint vėlyvą pavasarį, prasidėjus vegetacijai, uogakrūmiai nusilpsta, nes kartu su genimomis šakomis praranda maisto medžiagas.
Genint reikia atkreipti dėmesį į žaizdų gydymą. Didesnes žaizdas reikia patepti sodo tepalu ar kita dezinfekuojančia priemone. Po genėjimo reikėtų nupurkšti krūmus fungicidais, jei yra tinkama fungicidų veikimui oro temperatūra, nenumatomi krituliai.
Kaip genėti šilauoges?
Genimo būdas priklauso nuo šilauogių veislės ir krūmo amžiaus. Šilauogių veislės skiriasi krūmo augimo pobūdžiu, naujų stiebų priaugimo intensyvumu, todėl veisles rekomenduojama suskirstyti į grupes, pagal kurias reguliuojamas genėjimas:
- Grupė A: žemaūgės arba vidutinio aukščio veislės (pvz., Chanticleer, Patriot), kurios formuoja daug naujų ūglių ir turi tankius krūmus.
- Grupė B: vidutinio arba didelio aukščio veislės (pvz., Bluecrop, Duke), kurios formuoja vidutiniškai daug naujų ūglių ir turi vidutinio tankumo krūmus.
- Grupė C: didelio aukščio veislės (pvz., Darrow, Jersey), kurios formuoja mažai naujų ūglių ir turi retus krūmus.
Pagrindinė genimo taisyklė yra palikti krūme 6-8 skirtingo amžiaus stiebus. Šilauogės geriausiai dera, kai krūme auga 2-3 stiebai 3-4 metų, o kiti jaunesni. Senesni stiebai dera blogiau ir turi būti pašalinami.
Šilauogių genėjimas skiriasi pagal krūmo amžių:
- Pirmaisiais metais: iškerpami silpni, prie žemės linkstantys ūgliai. Jeigu sodinukų menkos šaknys, prieš sodinimą trečdaliu sutrumpinami ilgi stiebai, nuskabomi žiediniai pumpurai, kad daugiau maisto medžiagų liktų naujiems stiebams augti.
- Antraisiais metais: iškerpami visi žiediniai pumpurai, kad krūmas geriau augtų ir šakotųsi. Jeigu krūmas jau pakankamai stiprus ir tankus, galima palikti keletą žiedinių pumpurų ir nuskinti pirmąsias uogas.
- Trečiaisiais metais: iškerpamos krūmą tankinančios, ligotos, ištįsusios šakos. Paliekama 4-6 sveikiausi ir stipriausi stiebai.
- Ketvirtaisiais ir vėlesniais metais: iškerpamos seniausios, nesišakojančios, kerą tankinančios šakos. Paliekama 6-8 stiebai skirtingo amžiaus. Grupės A veislėms reikia daugiau genėti, kad krūmas nebūtų per tankus. Grupės C veislėms reikia mažiau genėti, kad krūmas nebūtų per retas.
Genint reikia naudoti aštrius ir dezinfekuotus įrankius. Genimo vieta turi būti lygi ir švari. Genint reikia stengtis nesulaužyti ar nesužeisti sveikų šakų.
Išvada
Šilauogių genėjimas yra svarbus darbas, kuris padeda užtikrinti gausų ir kokybišką uogų derlių. Genint reikia laikytis tam tikrų taisyklių, kurios priklauso nuo šilauogių veislės ir krūmo amžiaus. Genint reikia tinkamu laiku, saulėtu sausu oru, atidžiai ir švariai.
Jeigu norite sužinoti daugiau apie šilauogių auginimą ir priežiūrą, galite skaityti mūsų kitus straipsnius:
Taip pat galite žiūrėti mūsų vaizdo įrašą apie šilauogių genėjimą: