Kas yra skiepyti pomidorai?

Skiepyti pomidorai – tai dviejų skirtingų augalų dalių, vadinamų poskiepiu ir įskiepiu, sujungimas. Poskiepis yra pomidoro šakninė dalis, kuri pasižymi tam tikromis vertingomis savybėmis, pavyzdžiui, atsparumu ligoms ar geru šaknų išsivystymu, o įskiepis – pati vaisius vedanti viršutinė dalis, kurioje susidaro ir subręsta pomidorai. Taip sujungus du pomidorų augalus, gaunamas patobulintas derlius ir augalo atsparumas aplinkos sąlygoms.

Nors skiepijimas yra gerai žinomas agronomijoje, dažniausiai šis metodas siejamas su vaismedžiais (obelys, kriaušės, vyšnios) ar kitais sodo augalais. Tačiau pastaraisiais metais populiarėja ir pomidorų skiepijimas. Tai ypač aktualu smulkiesiems augintojams ar tiems, kurie nori be chemijos užsiauginti daugiau ir sveikesnės produkcijos savo šiltnamiuose ar daržuose. Skiepyti pomidorai paprastai užauga stipresni ir atsparesni dirvožemio ligoms. Tokie daigai dažnai pasirodo gerokai gyvybingesni ir gali duoti gausesnį derlių.

Kodėl verta skiepyti pomidorus?

Skiepijimo tikslas yra pagerinti augalo savybes: dažniausiai tai ligų atsparumas, didesnis augimo intensyvumas bei didesnis ir kokybiškesnis derlius. Pagrindinės priežastys, dėl kurių sodininkai pasirenka skiepijimą, yra šios:

• Atsparumas ligoms. Kai kurioms pomidorų veislėms būdingas didesnis imlumas tokioms ligoms kaip fuzariozė, verticiliozė ar kitos bakterinės infekcijos. Pasirinkus atsparesnį poskiepį, galima sumažinti arba visiškai išvengti ligų.

• Gausus derlius. Dėl geriau išsivysčiusios šaknų sistemos pomidorai gauna daugiau maistinių medžiagų, todėl ir vaisiai auga didesni, jų gali būti daugiau.
• Galimybė derinti skirtingas veisles. Gali būti naudojamas ypatingai tvirtas poskiepis, o įskiepiui parinkta veislė, kuri išsiskiria skoninėmis savybėmis ar ypatingu vaisių dydžiu. Taip išgaunamas derinys, kuris atitinka konkrečius sodininko poreikius.
• Ilgesnis derėjimo laikas. Stiprus poskiepis kartais leidžia augalui ilgiau išlaikyti gyvybingumą ir taip tęsti vaisių mezgimą bei brandinimą.

Poskiepio pasirinkimas

Vienas svarbiausių žingsnių prieš pradedant skiepyti pomidorus yra tinkamo poskiepio pasirinkimas. Poskiepis turi būti gerai pritaikytas vietos sąlygoms, t. y. atlaikyti dirvožemio ligas, prastoką dirvožemio kokybę ar net vandens trūkumą. Daugelis patyrusių augintojų dažnai pasirenka specializuotus pomidorų hibridus, skirtus būtent poskiepiui. Tokie hibridai turi galingą šaknų sistemą ir žymiai aukštesnį atsparumą ligoms.

Tačiau kai kurie renkasi ir kitus naktininių augalų šeimos atstovus (pavyzdžiui, tam tikras laukinių pomidorų veisles), tikintis išnaudoti jų natūralų tvirtumą. Svarbu įsitikinti, kad poskiepis gerai suderinamas su pasirinkta pomidorų veisle, skirta įskiepiui. Nors skiepijimas atveria plačias galimybes eksperimentuoti, geriausia rinktis seniai išbandytus derinius, kadangi nepavykę bandymai gali reikšti brangaus laiko praradimą arba mažesnį derlių.

Įskiepio pasirinkimas

Įskiepis – ta augalo dalis, kurią pirmiausia pasirenkame pagal pomidorų veislės skonį, formą, spalvą ar kitus pageidaujamus rodiklius. Yra labai daug pomidorų veislių: nuo mažų vyšninio dydžio “cherry” pomidorų iki didelių, sultingų “jaučio širdies” ar margaspalvių veislių. Skiepijant galima suderinti veislę, kuri yra itin skani ir populiari, su tvirtu, ligoms atspariu poskiepiu.

Pasirinkus įskiepiui tinkamą daigą, svarbu laiku nupjauti jį tinkamoje vietoje (dažniausiai 3–5 tikrojo lapo lygyje) ir kruopščiai paruošti skiepijimui. Įskiepiui naudojami jauni, sveiki daigai, kurie neturi ligų požymių ir yra tvirti – tai padės užtikrinti, kad skiepijimo procesas bus sėkmingas, o augalas ateityje klestės.

Kaip skiepyti pomidorus?

Skiepijimo technikų yra keletas, tačiau populiariausia – vadinamoji “ugnių sujungimo” (angl. splice grafting) arba “liežuvėlio” (angl. tongue approach) metodika. Žemiau pateikiami bendri žingsniai, kaip atlikti skiepijimą:

1. Paruoškite daigus. Tiek poskiepis, tiek įskiepis turi būti maždaug vienodo stiebo storio. Prieš atliekant skiepijimą, daigai turi būti gerai palaistyti, kad stiebai netrūkinėtų ir būtų elastingi.
2. Nupjaukite poskiepį. Pasirinkite vietą, kur stiebas dar jaunas ir lengvai pjaunamas. Dažniausiai pjūvis atliekamas šiek tiek virš žemės, paliekant bent kelis lapelius, kad augalas turėtų pakankamai gyvybingumo. Pjūvis turi būti švarus, atliekamas aštriu peiliuku, kad augalas kuo mažiau būtų pažeidžiamas.
3. Nupjaukite įskiepį. Įskiepio dalis turi taip pat būti kruopščiai nupjauta panašioje vietoje – paprastai žiūrima, kad abiejų daigų stiebų skersmenys atitiktų vienas kitą. Pjūviai atliekami kampu, kad būtų pakankamai didelis sąlyčio plotas.
4. Sujunkite pjūvius. Poskiepio ir įskiepio pjūviai turi glaudžiai sutapti, kad tarp jų neliktų oro tarpų. Būtent čia prasidės augalų ląstelių suaugimo procesas. Svarbiausia, kad ląstelių sluoksniai, vadinami brazdu, kuo tiksliau persidengtų, nes nuo to priklausys sėkmingas audinių suaugimas.
5. Naudokite skiepijimo spaustuką. Kai poskiepis ir įskiepis tiksliai sujungti, būtina užfiksuoti juos vietoje. Tam naudojamos specialios skiepijimo sąsagos, žiedeliai arba lipni juosta. Svarbu, kad spaustukai būtų sterilūs ir tvirtai laikytų, bet nesuspaustų augalo per stipriai.
6. Užtikrinkite tinkamas sąlygas. Po skiepijimo augalai yra gan pažeidžiami, todėl jiems reikia didesnės drėgmės ir stabilios temperatūros. Dažnai daigus deda į drėgną, šiltą vietą, apsaugo nuo tiesioginių saulės spindulių ir vėjo. Tokiu metu labai svarbu saugoti augalus nuo streso.

Skiepytų pomidorų priežiūra

Po skiepijimo pomidorai turi keletą dienų praleisti ypatingomis sąlygomis, kad skiepijimo vietoje audiniai sėkmingai suaugtų. Labai svarbu:

• Palaikyti didesnę drėgmę. Tai galima padaryti uždengiant pomidorus plėvele ar dedant juos į specialų mini šiltnamį. Kuo mažesnis garavimas, tuo lengviau augalui atsigauti.
• Reguliuoti temperatūrą. Optimali temperatūra turėtų būti apie 20–25 °C. Jei bus per šalta, skiepijimas gali nevykti taip sklandžiai. Per karšta aplinka taip pat nėra idealu, nes augalai gali prarasti daugiau drėgmės.
• Vengti tiesioginių saulės spindulių. Pirmąsias kelias dienas skiepijimo vietoje augalai labai jautrūs. Gali būti naudinga juos laikyti pusiau pavėsyje, kad augalai nebūtų “apkrauti” intensyvia saulės šviesa.

Po savaitės ar dviejų, pastebėjus, kad skiepijimo vieta suaugo, augalus galima pradėti palaipsniui priprasti prie didesnio apšvietimo ir lauko sąlygų (ar šiltnamio aplinkos). Labai svarbu perlaikant augalus netyčia nesulaužyti suaugusios skiepijimo vietos – ypač jei naudojote laikinus spaustukus, kurie po tam tikro laiko turi būti nuimti, kad augalas galėtų laisvai augti.

Derlingumo didinimo patarimai

Nors skiepijimo metodika padeda pasiekti geresnį derlių, yra ir kitų veiksnių, kurie lemia pomidorų sėkmę:

• Tinkama mityba. Net ir tvirtas poskiepis negalės duoti maksimalaus derliaus, jei augalams trūks maisto medžiagų. Reikėtų reguliariai tręšti ekologiškomis arba kitomis subalansuotomis trąšomis. Pastebėjus lapų geltonavimą ar deformaciją, gali reikėti daugiau magnio, kalcio ar kitų mikroelementų.
• Reguliarus laistymas. Pomidorai nemėgsta nei perdėtos drėgmės, nei išdžiūvimo. Ypač svarbu vienoda drėgmės pusiausvyra, kad mažėtų skilinėjimo rizika bei būtų užtikrintas sklandus maistinių medžiagų įsisavinimas.
• Šiltnamio vėdinimas. Per karštame, nevėdinamame šiltnamyje gali greitai pradėti plisti ligos, taip pat augalai gali perkaisti ir nuskurti. Reguliarus vėdinimas yra būtinas.
• Augalo formavimas. Norint gauti kokybišką derlių, rekomenduojama pašalinti nereikalingus šoninius ūglius (pasisus), palaikyti tinkamą lapų ir vaisių pusiausvyrą. Tai leis augalui nukreipti daugiau energijos į vaisių nokinimą.

Dažniausios klaidos skiepijant pomidorus

Skiepijimas gali pasirodyti paprastas procesas, tačiau pasitaiko klaidų, kurios pakenkia arba visai sunaikina daigą. Svarbu žinoti kelis dažniausius nesėkmių šaltinius:

• Netinkamai parinktas pjūvio kampas. Jei pjūvis yra nepakankamai tikslus, poskiepis ir įskiepis blogai suaugs, o tai gali lemti menką augimą ar net augalo žūtį.
• Neatitinka stiebų storis. Jei poskiepis yra gerokai storesnis nei įskiepis arba atvirkščiai, susijungimas bus sudėtingas. Skiepijimo vietoje liks oro tarpas, o tai trukdys audiniams suaugti.
• Prasta higiena. Pjovimo įrankiai turi būti kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti. Kitaip per pjūvį galima pernešti ligas arba sukelti puvinį.
• Netinkamos sąlygos po skiepijimo. Daigų nepakankamas drėgmės lygis, per žema ar per aukšta temperatūra, tiesioginiai saulės spinduliai – visa tai gali lemti, kad skiepijimas nepavyks.

Kada skiepyti pomidorus?

Paprastai pomidorai sėjami ankstyvą pavasarį, o daigams paaugus, juos galima skiepyti. Ypač svarbu neperauginti nei poskiepio, nei įskiepio, nes tuomet stiebai sustorėja ir tampa trapūs, sunkiau juos sujungti. Daigų amžius skiepijimo metu gali būti labai skirtingas: priklauso nuo auginimo sąlygų, veislės ir planuojamos sodinimo datos. Geriausia stebėti stiebų storį – dažnai tai būna 2–3 savaičių amžiaus daigai, kai stiebas yra apytiksliai kelių milimetrų storio.

Nors paprastai rekomenduojama skiepyti pavasarį, kai kurie augintojai pomidorus skiepija vasaros viduryje, ypač jei nori pratęsti derliaus laiką ar išvengti tam tikrų sezono ligų. Tokiu atveju svarbu pasidomėti papildomais auginimo aspektais, kad rudenį pomidorai suspėtų subrandinti pakankamai vaisių.

Ar skiepijimas tinka pradedantiesiems?

Skiepijimas reikalauja šiek tiek patirties, tačiau tai nereiškia, jog pradedantieji sodininkai negalėtų to išmokti. Svarbiausia – teorinės žinios ir atidumas. Kai pirmąkart bandote skiepyti pomidorus, galite susidurti su sunkumais: per tvirtai arba per laisvai užveržta skiepijimo vieta, nepakankama drėgmė ar netyčia nulaužta trapi jungtis. Vis dėlto, įgijus praktikos, šis procesas tampa nesudėtingas ir netgi malonus iššūkis, leidžiantis eksperimentuoti su įvairiomis veislėmis.

Jei norite pradėti, rekomenduojama iš karto turėti daugiau daigų nei reikalinga. Taip galėsite sau leisti “apsidrausti”, nes pirmuosius bandymus lydi klaidų rizika. Be to, stebėti, kaip skiepijimo vietoje auga stiprus pomidoras, yra labai įdomu ir motyvuojantis procesas, kuris skatina dar daugiau eksperimentuoti darže.

Kokių rezultatų tikėtis?

Net ir puikiai atlikus visus skiepijimo veiksmus, derlius labai priklauso nuo kitų auginimo sąlygų – tinkamos temperatūros, drėgmės, trąšų, ligų prevencijos. Tačiau apskritai pastebima, jog skiepyti pomidorai:

• Geriausiu atveju išaugina 20–40% didesnį derlių nei neskiepyti augalai, jei lygintume tuos pačius auginimo metodus.
• Yra atsparesni staigiems temperatūrų pokyčiams bei trumpalaikiam drėgmės trūkumui.
• Mažiau serga tomis ligomis, kurios plinta per dirvožemį.
• Brandina vienodesnius vaisius, kadangi augalas gali efektyviau tiekti maistines medžiagas visiems vaisiams.

Išvada

Skiepyti pomidorai – išsamus ir įdomus būdas pagerinti savo daržo derlių bei išbandyti naujas auginimo technologijas. Nors procesas reikalauja kantrybės ir kruopštumo, jis atsiperka gausesniu bei sveikesniu pomidorų derliumi. Jei norite suderinti skonį su atsparumu ligoms, skiepijimas bus puikus sprendimas. Tik reikia atminti, kad kaip ir bet koks kitas sodo darbas, skiepijimas reikalauja nuolatinio mokymosi ir pastabumo.

Tikėdami, jog tokia technika gali atnešti geriausius rezultatus, turėtume nepamiršti ir kitų esminių dalykų: tinkamos žemės bei šiltnamio priežiūros, laistymo įpročių, tręšimo ir, žinoma, nuolatinio stebėjimo. Kuo geriau pažinsite savo augalus ir jų reakciją į aplinkos pokyčius, tuo lengviau suprasite, kada ir kaip reikia skiepyti bei kokias veisles rinktis.

Skiepijimo nauda tampa akivaizdi net ir nedideliuose soduose bei šiltnamiuose: gausesni bei skanesni vaisiai džiugina ne tik šeimininkus, bet ir svečius. Taigi, jei nesate dar bandę, drąsiai imkitės šio iššūkio. Rezultatai gali pranokti lūkesčius, o pats procesas suteiks vertingos patirties, kurią galėsite pritaikyti ne tik su pomidorais, bet ir su kitais daržo augalais ateityje.