Kaip sodinti pomidorus: įvadas

Pomidorai – vieni populiariausių daržo augalų Lietuvoje ir kitose šalyse. Šie iš Pietų Amerikos kilę augalai puikiai prigijo lietuviškame klimate, o jų auginimo patirtis perduodama iš kartos į kartą. Visgi net ir patyrę sodininkai gali sutikti įvairių iššūkių. Vieni iš dažniausių klausimų: kaip pasirinkti tinkamas veisles, kokią žemę naudoti, kaip prižiūrėti daigus, kad pomidorai būtų tvirti ir sveiki? Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip tinkamai sodinti pomidorus nuo sėklų parinkimo iki daigų persodinimo į šiltnamį ar lauko lysves, taip pat kaip užtikrinti jų sėkmingą augimą bei derlių.

Tinkamiausias laikas sėti pomidorus

Pirmas žingsnis – išsiaiškinti, kada geriausia sėti pomidorų sėklas, kad sudygę daigai tinkamu metu galėtų būti perkeliami į šiltnamį ar lauko lysves. Lietuvoje įprasta sėti pomidorus vasario pabaigoje arba kovo mėnesį, tačiau tikslus laikas priklauso nuo veislės, šviesos sąlygų ir planuojamos auginimo vietos. Jei planuojama sodinti lauke, saugiausia laukti, kol praeis vėlyvų šalnų pavojus, paprastai gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Šiltnamyje auginamiems pomidorams galima pradėti anksčiau, nes aplinkos sąlygas lengviau reguliuoti ir apsisaugoti nuo temperatūros svyravimų. Vis dėlto negalima persistengti: per anksti pasėję sėklas, gausite ištįsusius, silpnus daigus, kuriems stigs šviesos. Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp tinkamo daigų amžiaus ir oro sąlygų lauke ar šiltnamyje.

Veislės pasirinkimas

Veislės parinkimas – labai svarbus žingsnis, kadangi pomidorų įvairovė labai didelė. Galima rinktis tarp ankstyvų, vidutinio ankstyvumo, vėlyvų, aukštaūgių ar žemaūgių, vyšninių arba didelių pomidorų. Įvertinkite, kur auginsite pomidorus: šiltnamyje ar lauke. Šiltnamio pomidorams svarbu rinktis veisles, kurios mėgsta šiltesnį, drėgnesnį orą, o lauko auginimui geriau tinka atsparesnės nepalankioms oro sąlygoms. Taip pat nebijokite išbandyti kelių skirtingų veislių – tokiu būdu galėsite nustatyti, kurios veislės jūsų sode auga geriausiai, ir gauti įvairesnį derlių.

Sėklų paruošimas ir sėjimas

Sėklų kokybė ir daigumas

Sėklų kokybė ir daigumas turi didelę įtaką būsimam derliui. Todėl rekomenduojama rinktis šviežias, kokybiškas sėklas. Siekiant geriau įvertinti jų daigumą, galima atlikti trumpą testą – keletą sėklų sudėti ant drėgno popierinio rankšluosčio ir laikyti šiltoje vietoje. Jei per savaitę ar dešimt dienų didžioji jų dalis sudygsta, vadinasi, sėklos tinkamos. Jei sudygsta vos kelios, reikėtų svarstyti apie naujesnių sėklų įsigijimą.

Sėklų dezinfekcija

Nors ne visuomet būtina, bet kartais sėklų dezinfekcija gali padėti išvengti ligų plitimo. Tam tikslui dažnai naudojamas lengvai pasūdyto vandens mišinys, kuriame sėklos gali būti pamerkiamos 10–15 minučių. Tokiu būdu ne tik galima dezinfekuoti, bet ir atrinkti mažiau gyvybingas sėklas – plūduriuojančias rekomenduojama išmesti. Vėliau būtina sėklas nusausinti ir išdžiovinti ant švaraus popieriaus.

Žemės mišinys ir sėjimo gylis

Pomidorų daigams puikiai tinka puri, derlinga žemė, praturtinta organinėmis medžiagomis. Tinka tiek specialus daiginimo substratas, tiek kompostu pagerintas durpinis mišinys. Renkantis žemę svarbu, kad ji gerai sulaikytų drėgmę, bet nebūtų linkusi užmirkti, nes perteklinė drėgmė gali lemti daigų puvimą.

Pomidorų sėklas patariama sėti maždaug 0,5–1 cm gylyje. Jei sėsite per giliai, daigams gali trūkti energijos iškilti į paviršių, o sėdant per sekliai – jos gali prastai sudygti. Užberkite sėklas plonu žemės sluoksniu ir lengvai papurškite vandeniu, kad žemė būtų drėgna, bet ne permirkusi.

Tinkamos daiginimo sąlygos

Temperatūra ir drėgmė

Sudygimui pomidorams reikia pastovios, gana aukštos temperatūros – ideali temperatūra sėklų dygimui yra apie 22–26 °C. Jei šiluma nepakankama, daigumas gali sulėtėti arba sėklos gali išvis nesudygti. Norint išlaikyti vienodą drėgmę, sėklų indelius galima uždengti plėvele ar plastikiniu dangteliu, tačiau būtina retkarčiais vėdinti, kad nesikauptų perteklinė drėgmė ir neatsirastų pelėsio.

Kai tik pradeda dygti pirmieji daigeliai, svarbu vėdinti ilgiau, nes daigams reikia daugiau deguonies ir jiems gali pakenkti per aukšta oro drėgmė. Jei pastebite, kad žemė išdžiūvo, reikėtų atsargiai palaistyti purkštuvu, kad daigeliai nebūtų išplauti.

Šviesa daigams

Išdygusiems daigams reikia kuo daugiau šviesos. Dažniausiai kovo mėnesį, kai dienos trumpesnės, natūralios saulės šviesos gali nepakakti. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti papildomą apšvietimą. Tai gali būti specialios auginimo lempos arba tiesiog ryškios LED lempos, teikiančios pakankamai šviesos. Svarbu, kad daigai būtų apšviečiami maždaug 12–16 valandų per parą.

Jei daigams trūks šviesos, jie ims tįsti: stiebas ilgės, bet liks plonas, lapeliai bus nedideli ir blyškūs. Tai silpnina augalą ir lemia lėtesnį vystymąsi. Todėl, siekiant išvengti ištįsusių daigų, reikia sudaryti geras apšvietimo sąlygas arba, esant galimybei, perkelti daigus ant pietinės palangės, stebint, kad jie negautų per daug kaitrių tiesioginių saulės spindulių.

Pikavimas – tinkamas persodinimas

Kai pomidorų daigai išleidžia du tikruosius lapelius (neskaitant sėklalapių), ateina metas pikavimui. Tai yra daigų persodinimo procesas į atskirus vazonėlius, kad jie turėtų daugiau vietos šaknims augti. Atliekant pikavimą, reikia stengtis nepažeisti subtilių daigų šaknelių. Daigelis su grumstu iškeliamas iš bendro indo, o duobutėje naujame inde daigelis pasodinamas šiek tiek giliau, negu augo anksčiau – tai skatina papildomų šaknų formavimąsi iš stiebo dalies.

Po pikavimo daigelius reikėtų palaistyti ir bent keletą dienų saugoti nuo tiesioginės saulės bei staigių temperatūrų pokyčių. Tokiu būdu padedame daigams atsistatyti ir sėkmingai tęsti augimą.

Daigų grūdinimas

Prieš iškeliaujant daigams į šiltnamį ar lauko lysves, svarbu atlikti grūdinimą. Grūdinimas padeda daigams priprasti prie natūralių oro sąlygų, vėjo, temperatūros svyravimų, saulės. Paprastai grūdinimas pradedamas likus kelioms savaitėms iki persodinimo. Daigai kelioms valandoms išnešami į lauką arba į vėsesnę patalpą, pradedant nuo trumpų laikotarpių ir palaipsniui ilgėjant.

Tai ypač aktualu, jei pomidorus auginsite lauke. Net jei planuojate juos perkelti į šiltnamį, grūdinimas taip pat naudingas – pripratę prie šiek tiek vėsesnių sąlygų augalai bus atsparesni temperatūros kaitoms pavasarį.

Persodinimas į šiltnamį ar lauką

Laiko pasirinkimas

Pomidorų daigai paprastai sodinami į šiltnamį balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, kai dirvožemis jau spėjęs sušilti. Jei planuojama sodinti lauke, dažniausiai geriau palaukti iki gegužės pabaigos arba net birželio pradžios, kadangi naktinės šalnos gali pakenkti jauniesiems augalams. Žinoma, viskas priklauso nuo konkrečių meteorologinių sąlygų ir jūsų gyvenamosios vietovės klimato.

Dirvožemio paruošimas

Pomidorams labai svarbu derlingas ir purus dirvožemis, kad šaknys galėtų laisvai plėstis. Jei šiltnamyje ar lauke žemė sunkesnė, ją reikėtų praturtinti kompostu, durpėmis ar kitu organiniu substratu. Optimalus dirvožemio pH yra apie 6–6,8. Jei žinote, kad jūsų sklype dirvožemis rūgštesnis, reikėtų atlikti kalkinimą, laikantis rekomenduojamų normų. Tai padidins pH ir pagerins pomidorų augimo sąlygas.

Sodinimo žingsniai

• Duobių paruošimas: paruoškite duobutes, kurių gylis būtų didesnis, nei daigai augo vazonėliuose. Pomidorų šaknys mėgsta gilumą, o stiebo dalis, kuri atsidurs žemėje, taip pat gali išleisti papildomas šaknis.
• Atstumas tarp augalų: aukštaūgėms veislėms paprastai paliekama 40–50 cm erdvė tarp augalų, o žemaūgėms gali pakakti ir 30–40 cm. Jei sodinsite kelias eiles, svarbu išlaikyti tarpus tarp eilių (apie 50–60 cm), kad būtų pakankamai vietos vaikščioti bei prižiūrėti augalus.
• Persodinimas: išimkite daigą iš vazonėlio su šaknis apgaubusiu žemės gumulėliu. Įstatykite daigą į paruoštą duobutę taip, kad stiebas būtų šiek tiek giliau. Užberkite žeme ir lengvai suspauskite rankomis, kad neliktų oro tarpų.
• Laistymas: pasodinus pomidorus, svarbu juos gerai palaistyti, kad žemė aplink šaknis susigulėtų ir augalas pradėtų lengvai siurbti maisto medžiagas. Stenkitės, kad vanduo nepatektų ant lapų, nes tai gali paskatinti ligų plitimą, ypač vėsesnėmis, drėgnomis dienomis.

Pomidorų priežiūra po sodinimo

Laistymo ypatumai

Pomidorus patariama laistyti reguliariai, bet saikingai. Per didelis kiekis vandens gali lemti šaknų puvinį, o per mažas – lėtesnį augimą ir galimus vaisiaus deformacijos atvejus. Geriausia laistyti rečiau, bet gausiau, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius. Stebėkite oro sąlygas – karštomis vasaros dienomis pomidorams gali prireikti daugiau vandens, tuo tarpu vėsesniais ir lietingais orais jų beveik nereikės papildomai laistyti. Svarbiausia, kad šaknys nebūtų ilgam laikui užmirkusios.

Tręšimas

Norėdami užtikrinti gausų pomidorų derlių, turėtumėte juos tinkamai pamaitinti. Persodinimo metu į duobutes galima įberti komposto ar gerai perpuvusio mėšlo. Vėliau, kai augalai aktyviai auga, naudinga kartoti tręšimą kompleksinėmis trąšomis, turinčiomis azoto, fosforo bei kalio. Svarbu laikytis trąšų naudojimo rekomendacijų, kadangi per didelis azoto kiekis gali skatinti lapų augimą, bet silpninti vaisių formavimąsi.

Augalų formavimas ir genėjimas

Aukštaūgius pomidorus patartina rišti prie kuolelių ar specialių atramų. Tai padės išlaikyti augalą vertikaliai, taip sumažinant ligų riziką ir palengvinant priežiūrą. Be to, svarbu šalinti pažastinius ūglius, kurie auga tarp stiebo ir lapo. Šių ūglių šalinimas (dar vadinamas ‘genėjimu’) padeda augalui nukreipti daugiau energijos į pagrindinio stiebo augimą ir vaisių brendimą.

Jei norite ankstyvesnių ir didesnių vaisių, taip pat galite reguliuoti žiedynų ir vaisių skaičių, nuskabydami perteklinius žiedus. Šitaip augalas visas jėgas skirs mažesniam kiekiui vaisių, kurie bus stambesni ir prinoks greičiau.

Ligų ir kenkėjų prevencija

Pomidorai gali būti paveikti įvairių ligų ir kenkėjų. Dažniausios ligos – maras, miltligė, dėmėtligė, o dažniausi kenkėjai – amarai, baltasparniai, voratinklinės erkės. Vienas iš geriausių būdų išvengti ligų – geros auginimo sąlygos ir tinkama augalų priežiūra. Reikėtų vengti vandens patekimo ant lapų, užtikrinti gerą vėdinimą šiltnamyje, taip pat šalinti sudžiūvusius lapus bei pažeistus vaisius.

Periodiškai galima naudoti ekologiškus purškalus, gaminamus iš muilo tirpalo ar kitų natūralių komponentų, kurie padeda atbaidyti kenkėjus. Jei pastebite ligos požymių, svarbu kuo greičiau imtis priemonių – pašalinti ligotus lapus arba vaisius, kad liga neplistų toliau. Svarbi ir sėjomaina: nereikėtų kasmet sodinti pomidorų toje pačioje vietoje, ypač jei dirvožemyje jau būta ligų užkrato.

Derlius ir tolesnė priežiūra

Pirmieji prinokę pomidorai džiugina sodininkus vasaros viduryje, ypač jei veislės yra ankstyvos. Norint išvengti ligų plitimo, patartina prinokusius vaisius skinti laiku. Jei vasaros pabaigoje orai atvėsta, o augalai dar apkibę neprinokusiais pomidorais, galima juos nuskinti ir leisti prinokti patalpoje. Prinokus pomidorams, nepamirškite stebėti augalų ir šalinti pažeistų lapų.

Dalis sodininkų pomidorų krūmelius po vaisiaus nuskynimo išrauna, o kiti dar kurį laiką palieka, ypač jei yra vilčių, kad antroje vasaros pusėje dar sunoks papildomi vaisiai. Kiekvienas sodininkas turi savo taktiką, todėl svarbu atsižvelgti į konkrečias sąlygas, orų prognozes ir turimą laiką.

Išvados

Pomidorų sodinimas yra kruopštus, tačiau labai atlygintinas darbas. Tinkamai parinktos veislės, kokybiškos sėklos, gerai paruošta žemė, reguliari priežiūra ir laistymas, tinkamas apšvietimas bei laiku atliekamas grūdinimas leis mėgautis skaniai